Stogo čerpės turi tokias pat senas tradicijas, kaip ir degintos plytos, gal net ir senesnes. Kinietiškų čerpių ir jų atvaizdų radiniai siekia Chou dinastijos laikmetį, t.y. apie 100 m. pr. m. erą. Atitinkami čerpių tipai buvo naudojami ir antikinėje Graikijoje bei etruskų statiniuose. Į Skandinaviją čerpės atkeliavo prieš XII a. pabaigą. Pirmosios Skanėje (tuometinėje Danijoje) statytos bažnyčios ir vienuolynai buvo dengiami čerpėmis taip, kaip ir Europoje.
XIII a. elgetaujančių vienuolių ordinai statėsi vienuolynus daugelyje Švedijos miestų, ir vėliau visose šiose vietose kasinėjimų metu viduramžių kultūriniuose sluoksniuose buvo rastos čerpės. Rastosios čerpės yra antikos laikų lovinių ("vienuoliai" ir "vienuolės") čerpių tipo, tačiau yra rasti ir pavieniai senesnių antikos laikų formų čerpių pavyzdžiai su plokščia apatine plytele. Be to, rasta ir daug Vidurio Europoje paplitusių gontinių čerpių pavyzdžių.
Viduramžių miestuose čerpėmis pradedami dengti ir gyvenamieji namai bei sandėliai. Paveiksle "Vadersolstavlan", vaizduojančiame Stokholmą 1535 m., matome miestą, kurio didžioji dalis stogų yra dengti čerpėmis. Čerpėmis pirmieji pradedami dengti žymiausieji miesto pastatai.
